tįsinėti

tįsinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ, tį̃sinėti, -ėja, -ėjo; J iter. tį̃sinti: 1. I tį̃sinė[ja] lūpą paleidęs po laukus Pln. Esi papratęs naktimis tįsinėti Plt.Vaikai po lauką tįsinė́[ja], ka šiltà y[ra] NmŽ. Gandras tįsinė́jo vis teip netolie nu pjovėjo End. Apykrūmiais betįsinėdamas vilkas sulaukęs vakaro S.Dauk. 2. NdŽ.